Kokią svarbą šiuolaikinio vyro kontekste užima emocinio intelekto įgūdžiai, gebėjimas atskleisti savo pažeidžiamumą ir emocinė stiprybė? – klausiu chatGPT
– Kodėl šie dalykai svarbūs?
Ankstesnėse kartose iš vyrų dažnai buvo tikimasi, kad jie slopins savo emocijas ir nerodys, jog yra pažeidžiami. Šiandien emocinio intelekto įgūdžiai yra neatsiejami nuo mūsų asmeninio augimo ir gebėjimo kurti prasmingus santykius.
Šiuolaikinis vyras plečia savo emocinį sąmoningumą ir ugdo empatijos įgūdžius, nes žino, kad stiprybė gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė.
Emocinis raštingumas – vienas svarbiausių modernaus vyro gebėjimų. Kitaip nei praeityje, kai tradicinės vyriškumo dogmos dažnai ant pjedestalo iškeldavo stoiškumą ir emocinį santūrumą, šiandieniniai visuomenės lūkesčiai vyrus skatina dirbti su savo emocijomis ir atvirai jas reikšti.
Emocinis intelektas – tai gebėjimai atpažinti, įvertinti ir valdyti savo, kito žmogaus ar grupės emocijas.
Šiuolaikinis vyras supranta, kad pažeidžiamumas nėra silpnumo ženklas, o veikiau stiprybės šaltinis.
Atvirai su kitais dalindamiesi savo baimėmis, dvejonėmis ir jausmais, užmezgame gilesnius ryšius ir stipriname tarpusavio pasitikėjimą. Gebėjimas užjausti kitus ir sukurti emocinį ryšį vis labiau vertinamas tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu.
Emocinio intelekto ugdymas prasideda nuo savivokos – savo minčių, emocijų, elgesio pažinimo ir vertinimo.
Šiuolaikinis vyras užsiima savistaba ir reguliariai įvertina savo emocinę būklę bei kokią įtaką tai turi jo elgesiui su aplinkiniais. Jis įsisąmonina savo emocinius dirgiklius ir konstruktyviai juos valdo, pasitelkdamas įvairias dėmesingumo technikas, vesdamas užrašus ar aptardamas savo jausmus su terapeutu. Savivoka taip pat apima kitų žmonių emocinių poreikių supratimą – tai padeda užmegzti tvirtesnius, tarpusavio palaikymu grįstus santykius.
Be to, modernus vyras nevengia kalbėti apie savo jausmus ar psichologines problemas ir aktyviai meta iššūkį įsisenėjusioms nuomonėms dėl vyrų psichikos sveikatos. Susidūręs su psichologiniais sunkumais, kreipiasi į terapeutą ir juos sprendžia; aktyviai rūpinasi savo psichikos sveikata ir pripažįsta, kad ji yra labai svarbus veiksnys gerai savijautai užtikrinti.
Šiuolaikinis vyras teikia didelę reikšmę bendravimui su artimaisiais. Nesibaimina aptarti savo jausmų su savo partnere (-iu) ir santykiuose vertina atvirumą. Jis suvokia, kad išreikšdamas savo jausmus galės pagilinti intymumą, užmegzti glaudesnį ryšį ir sveikai spręsti konfliktus bei nesutarimus. Šį požiūrį vyras taiko ne tik santykiams poroje, bet ir ryšių su draugais, šeima ir bendradarbiais stiprinimui.
Kalbant plačiau, visuomenėje šiuolaikinis vyras taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes keičia nusistovėjusias vyriškumo normas. Atvirai kalbėdamas apie savo emocijas, jis meta iššūkį pasenusioms idėjoms apie tai, kokie vyrai turėtų būti ir kaip jie turėtų elgtis.
Kokia yra emocinio intelekto (EI) esmė?
Emocinio intelekto (EI) esmę sudaro veiksmingas emocijų supratimas, valdymas ir naudojimas – tiek savyje, tiek santykiuose su kitais. Tai apima keletą glaudžiai tarpusavyje susietų įgūdžių, leidžiančių individui geriau suvokti socialinės dinamikos subtilybes, sukurti tvirtesnius santykius ir priimti apgalvotus sprendimus, pagrįstus emociniu sąmoningumu.
Kalbėdamas apie socialinę dinamiką, turiu omenyje įvairius procesus, susijusius su individų ir grupių tarpusavio sąveika visuomenėje. Socialinių situacijų esmę dažnai sudaro daugialypis bendravimas, skirtingi lūkesčiai, nerašytos taisyklės, kultūrinės normos ir emocinės užuominos. Norint socialinėse situacijose susigaudyti, reikia gerai suprasti, kaip įvairiomis aplinkybėmis žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi.
Kalbant apie emocinį intelektą, gebėjimas orientuotis socialinės dinamikos labirintuose reiškia:
- įvairių požiūrių supratimą;
- veiksmingą ginčų ir nesutarimų valdymą;
- prisitaikymą skirtingose socialinėse aplinkose;
- tvirtų asmeninių bei profesinių santykių užmezgimą ir palaikymą;
- kitų žmonių subtilių emocinių ar socialinių ženklų atpažinimą ir gebėjimą tinkamai į juos reaguoti.
Pagrindiniai emocinio intelekto elementai:
1. Savivoka
– Kas tai yra?
Gebėjimas atpažinti ir įvertinti savo emocijas, nuotaikas ir varomąsias jėgas, taip pat jų įtaką kitų elgesiui. Tai reiškia, kad turi suvokti savo emocines būsenas ir suprasti, kaip jos veikia tavo mintis ir elgesį.
– Kodėl tai svarbu?
Savivoka leidžia suvokti pagrindines savo emocijų priežastis. Gali geriau suprasti, kas sukelia tavo emocijas, ir sąmoningai rinktis, kaip reaguoti, o ne pasiduoti emociniams impulsams.
– Esmė: Leidžia giliau save pažinti, pripažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei sritis, kuriose reikia tobulėti.
2. Savireguliacija
– Kas tai yra?
Mokėjimas atsipalaiduoti, valdyti ar nukreipti savo destruktyvias emocijas ir impulsus bei prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Tai apima emocinių reakcijų kontrolę ir jų reiškimą sveikais bei konstruktyviais būdais.
– Kodėl tai svarbu?
Emociškai įtemptose situacijose savireguliacija tave apsaugo nuo impulsyvių reakcijų, galinčių pakenkti tavo santykiams ir sprendimų priėmimui. Patiriant stresą tai padeda išlaikyti ramybę, šalčiau mąstyti ir sąmoningai veikti.
– Esmė: Emocinė savikontrolė, gebėjimas sustoti ir pamąstyti, o tada reaguoti. Atsisakymas veikti impulsyviai, vadovaujantis vien emocijomis.
3. Motyvacija
– Kas tai yra?
Noras energingai, atkakliai ir su užsidegimu siekti tikslų, net ir susidūrus su sunkumais ar nesėkmėmis. Tai vidinė motyvacija, t. y. ji kyla iš individo vidaus, o ne dėl išorinių paskatų.
– Kodėl tai svarbu?
Stiprius emocinio intelekto įgūdžius turinčius žmones skatina ne tik į materialius dalykus orientuota išorinė sėkmė; jiems pasitenkinimą teikia asmeninis augimas, pasiekimai ir kelionė tikslo link.
– Esmė: Net ir susidūrę su sunkumais, jie vadovaujasi tvirtu pasiryžimu ir aistra, taip pat emociniu atsparumu ir pozityviu požiūriu.
4. Empatija
– Kas tai yra?
Tai gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną, t. y. emocinis tapatinimasis su kitu žmogumi ir kito asmens jausmų išgyvenimas.
– Kodėl tai svarbu?
Norint užmegzti tvirtus santykius ir sukurti savitarpio pasitikėjimą, svarbu ugdyti savo empatijos įgūdžius. Jei gebėsi į pasaulį žvelgti iš kito žmogaus pozicijų, būsi geriau pasirengęs kitiems suteikti emocinį palaikymą, veiksmingiau bendrausi ir išvengsi nereikalingų konfliktų.
– Esmė: Empatija ir tarpusavio ryšys – gebėjimas suprasti ir įsijausti į kitų žmonių emocines būsenas, reaguoti geranoriškai ir užjaučiančiai.
5. Socialiniai įgūdžiai
– Kas tai yra?
Gebėjimas adaptyviai ir adekvačiai elgtis, veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas. Socialiniai įgūdžiai yra praktinė emocinio intelekto žinių panaudojimo terpė.
– Kodėl tai svarbu?
Geri socialiniai įgūdžiai tau padės susigaudyti sudėtingose socialinėse situacijose – tiek darbe, tiek draugų rate ar intymių santykių metu. Tai padeda kurti savitarpio santykius, stiprinti komandinį darbą ir siekti teigiamų rezultatų.
– Esmė: Santykių dinamikos supratimas ir gebėjimas prisitaikyti, mokėjimas bendrauti su žmonėmis, kurti tarpusavio pasitikėjimą ir skatinti bendradarbiavimą.
Emocinio intelekto (EI) esmė:
Emocinio intelekto pagrindas – sąmoningumas ir ryšys. EI prasideda nuo savivokos – savo pačių emocijų ir jų poveikio supratimo. Kai stengiesi suvokti ir įsijausti į kitų žmonių emocijas, tai, ką turi savo viduje, per empatiją išreiški į išorę. Stiprinant tarpusavio sąveiką ir skatinant emocinį pasitikėjimą galima kurti gilesnius ir prasmingesnius santykius.
Pagrindinės emocinio intelekto temos:
1. Emocijų supratimas (savivoka ir empatija): Pamatiniai įgūdžiai – gebėjimai atpažinti, suprasti ir įvertinti savo bei kitų emocijas. Tai leidžia atpažinti emocinę tarpusavio sąveikos dinamiką ir efektyviau ją valdyti.
2. Emocijų valdymas (savireguliacija ir socialiniai įgūdžiai): Emocinis intelektas leidžia kontroliuoti savo ir kitų žmonių emocines reakcijas, puoselėti teigiamus ryšius, o ne juos silpninti. EI padeda spręsti konfliktus, valdyti stresą ir kurti bendradarbiavimu grindžiamą aplinką.
3. Konstruktyvus emocijų naudojimas (motyvacija ir tikslas): EI leidžia pasitelkti emocijas siekiant produktyvių rezultatų. Savo emocijas gali panaudoti tam, kad paskatintum save, susitelktum į tikslus ir įkvėptum kitus.
Apibendrinant galima teigti, kad emocinio intelekto esmė – suderinti emocinį sąmoningumą su emocine reguliacija, kartu puoselėjant gilesnius ryšius su kitais. Tai gebėjimas suprasti, valdyti ir naudoti savo emocijas taip, kad jos pagerintų tavo ir tave supančių žmonių gyvenimą.
Kaip būdamas vyru galiu parodyti, kad esu pažeidžiamas?
Parodydamas, kad esi pažeidžiamas, sustiprinsi tarpusavio santykius ir atskleisi savo emocinę stiprybę. Pažeidžiamumas nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai gebėjimas atvirai ir sąžiningai kalbėti apie savo tikruosius jausmus, patirtį ir iššūkius. Štai keletas būdų, kaip būdamas šiuolaikiniu vyru gali parodyti, kad esi pažeidžiamas:
1. Pripažink savo emocijas
– Kaip tai padaryti?
Pirmiausia turi gebėti atpažinti ir suvokti savo emocijas. Liūdesys, baimė, džiaugsmas ar sumišimas – pripažindamas šias emocijas, žengi pirmąjį žingsnį pažeidžiamumo link.
– Pavyzdys: Jei jautiesi pervargęs, sukrėstas ar neramus, užuot bandęs tai nuslėpti ar maskuoti pykčiu, gali pasakyti, ką išgyveni ir kaip jautiesi. „Pastaruoju metu patyriau didelį spaudimą ir tai mane labai paveikė.“ – kitiems pasakydamas ką nors panašaus praneši, kad esi atviras ir pasirengęs kalbėti apie savo emocinę būklę.
2. Pranešk, kai reikalinga pagalba
– Kaip tai padaryti?
Prašydamas pagalbos savo stiprybės nesumenkini – tiesą sakant, reikia drąsos pripažinti, kad vienas negali visko padaryti.
– Pavyzdys: Nesvarbu, ar nori emocinės paramos, specialisto rekomendacijų, ar tiesiog sunkią akimirką kuo nors pasikliauti – pasakydamas: „Man tikrai praverstų tavo patarimas“ arba „Nežinau, kaip elgtis, ar gali man patarti?“, parodai, kad nebijai būti pažeidžiamas ir pasitiki kitais.
3. Atsiverk apie savo asmenines problemas ir apie tai, dėl ko jautiesi nesaugiai
– Kaip tai padaryti?
Atvirai kalbėdamas apie savo baimes, abejones ar praeities klaidas parodai, kad esi žmogus ir pasitiki kitais.
– Pavyzdys: Gali pasidalyti asmeniniais sunkumais, pavyzdžiui, „Šioje srityje man visada trūko pasitikėjimo savimi“ arba „Padariau klaidą ir vis dar iš jos mokausi“. Parodyk kitiems, kad nesistengi būti tobulas, tačiau priimi ir vertini unikalų savo gyvenimo kelią su visais jo pakilimais ir nuosmukiais bei iššūkiais.
4. Jei suklydai, atsiprašyk
– Kaip tai padaryti?
Atsiprašymas reikalauja nuolankumo ir drąsos, kurie yra pagrindiniai pažeidžiamumo bruožai. Tai parodo, kad gali prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir padaręs klaidą, nebijai to pripažinti.
– Pavyzdys: Paprastas, nuoširdus atsiprašymas, pavyzdžiui: „Atsiprašau už tai, kaip elgiausi anksčiau. Suklydau.“ arba „Suprantu, kad tave įskaudinau, ir noriu dėl to atsiprašyti“, parodo tavo brandą ir emocinį atvirumą.
5. Kalbėk apie savo svajones ir troškimus
– Kaip tai padaryti?
Dalydamasis savo tikslais, svajonėmis ir siekiais, net tais, kurie atrodo neapibrėžti ar asmeniški, gali jaustis pažeidžiamas, bet taip pat gali padėti kitiems geriau tave suprasti.
– Pavyzdys: „Visada norėjau tai išbandyti, bet nerimauju, kad man nepavyks“ arba „Galvoju apie tai su dideliu užsidegimu, bet nesiryžtu to imtis“. Tai suteikia galimybių užmegzti santykius ir teikti paramą.
6. Apie savo nesėkmes kalbėk sąžiningai
– Kaip tai padaryti? Užuot bandydamas nuslėpti savo klaidas, kalbėk apie jas atvirai – taip parodysi, kad turi savimonę ir ugdai tobulėjimo mąstyseną.
– Pavyzdys: Kalbėdamas apie darbo projektą, kuriame ne viskas klojosi taip, kaip buvai suplanavęs, arba apie savo asmeninę nesėkmę, pvz., „Labai nesisekė darbas, tai buvo sunki pamoka“, parodysi, kad nesi priklausomas nuo savo nesėkmių, bet nori iš jų pasimokyti.
7. Santykiuose atsiverk emociškai
– Kaip tai padaryti?
Artimuose santykiuose dalykis ne tik mintimis, bet ir jausmais – suteik savo partnerei (-iui) emocinį ryšį ir prieinamumą.
– Pavyzdys: „Pastaruoju metu jaučiuosi pasimetęs ir noriu apie tai pakalbėti“ arba „Man labai sunku emociškai, todėl dabar man reikia tavo palaikymo.“ Taip sukursi erdvę intymumui ir pasitikėjimui.
8. Pripažink, kad negali visko išmanyti
– Kaip tai padaryti?
Pažeidžiamumas dažnai pasireiškia tuo, kad gali pripažinti, jog vis dar mokaisi ir tobulėji. Atvirai kalbėdamas apie savo neužtikrintumą ar sumišimą, parodai, kad esi stiprus, nes negali visko žinoti.
– Pavyzdys: Pasakydamas „Nežinau, kaip elgtis šioje situacijoje, ir norėčiau išgirsti tavo nuomonę“, parodai, kad vertini kitų indėlį ir kilus sunkumams jautiesi patogiai.
9. Būk dėkingas ir savo dėkingumu pasidalyk su kitais
– Kaip tai padaryti?
Nors dėkingumo išreiškimas iš pradžių gali neatrodyti kaip pažeidžiamumo aktas, tačiau nuoširdus pasakymas, kiek daug jums reiškia kitas žmogus, gali sukelti gilesnes emocijas.
– Pavyzdys: Pasakydamas draugui: „Labai vertinu tavo palaikymą – man tai daug reiškia“ arba partnerei (-iui): „Nepakankamai dažnai tai sakau, bet esu labai dėkingas už viską, ką darai“, atskleidi savo emocinę pusę.
10. Atsikratyk noro kontroliuoti ir poreikio valdyti
– Kaip tai padaryti?
Jei nori parodyti, kad esi pažeidžiamas, turi atsisakyti poreikio kontroliuoti kiekvieną situaciją. Leisdamas, kad viskas vyktų natūraliai ir nebandydamas visko suvaldyti, pasitiki kitais ir pasikliauji pačiu procesu.
– Pavyzdys: „Nežinau, kaip viskas baigsis, bet dėl to nesijaudinu“ – tai pripažindamas gali parodyti, kad pasitiki savimi ir gali susidoroti su nežinomybe bei atsisakai griežtų lūkesčių ir baimės patirti nesėkmę.
11. Neslėpk savo baimės ar nerimo
– Kaip tai padaryti?
Kiekvienas iš mūsų kartais jaučiame baimę ir nerimą. Pripažindamas, kad baiminiesi ar nerimauji, parodai, kad esi žmogus, tai leidžia kitiems tave palaikyti.
– Pavyzdys: „Labai jaudinuosi ir nežinau, kaip su tuo susidoroti“ arba „Ši situacija man kelia nerimą, norėčiau apie tai pakalbėti“. Tavo emocinis atvirumas kviečia kitus su tavimi užmegzti gilesnį ryšį.
12. Netylėk, jei jautiesi užgautas
– Kaip tai padaryti?
Daugelis vyrų įpratę skausmą maskuoti, tačiau pripažindamas, kad esi įskaudintas, parodysi savo pažeidžiamumą.
– Pavyzdys: Pasakymas: „Tai, ką pasakei, mane labai įskaudino“ arba „Dėl to jaučiuosi labai prislėgtas“ rodo, kad nebijai išreikšti savo emocinio skausmo, ir sukuria saugią erdvę, kurioje gali aptarti ir išgyventi savo emocines žaizdas ar praeities nuoskaudas.
Kodėl pažeidžiamumas – stiprybė?
Pažeidžiamumas dažnai klaidingai suprantamas kaip silpnumo ženklas, tačiau savo tikrojo „aš“ atskleidimas iš tikro reikalauja didelės stiprybės. Kai parodai, kad esi pažeidžiamas:
- savo santykiuose stiprini tarpusavio pasitikėjimą ir intymumą;
- pademonstruoji savo emocinį intelektą ir tampi pavyzdžiu kitiems;
- pripažindamas savo trūkumus sukuri sau galimybių augti ir tobulėti;
- kuri gilesnį ir autentiškesnį ryšį su kitais.
Būti pažeidžiamam nereiškia dalytis viskuo su visais. Tai reiškia gebėjimą atsiverti, kai tai yra svarbu – su tinkamais žmonėmis, tinkamame kontekste ir taip, kad tai atspindėtų tavo tikruosius jausmus, vertybes, įsitikinimus ir troškimus. Leisdamas sau būti pažeidžiamu gali gyventi autentiškiau ir su kitais užmegzti gilesnius, prasmingesnius santykius.
Skirtumas tarp emocinės stiprybės ir atsparumo
Sąvokos „emocinė stiprybė“ ir „emocinis atsparumas“ yra glaudžiai susijusios, tačiau turi skirtingas reikšmes. Abi šios savybės yra svarbios siekiant įveikti gyvenimo iššūkius, tačiau jos susijusios su skirtingais emocinės sveikatos aspektais ir įveikos mechanizmais. Įveika – tai pažinimo ir elgesio priemonių visuma, padedanti sutelkti jėgas nemaloniems išgyvenimams ir neigiamoms streso pasekmėms sumažinti.
1. Emocinė stiprybė
– Apibrėžimas: Emocinė stiprybė – tai gebėjimas veiksmingai valdyti ir susidoroti su savo emocijomis streso, nelaimių ar sudėtingų situacijų akivaizdoje. Tai savitvardos išlaikymo, protingų sprendimų priėmimo ir stiprių jausmų suvaldymo klausimas.
– Svarbiausios savybės:
– Emocinis susivaldymas: Gebėjimas kontroliuoti savo emocijas, net ir labai įtemptose situacijose. Gali suvaldyti savo emocijas, kad išvengtum impulsyvios reakcijos ar emocijų, galinčių trukdyti tau mąstyti.
– Savidrausmė: Gebėjimas esant emocinei įtampai išlikti ramiam ir susikaupusiam, neleidžiant emocijoms užvaldyti tavo elgesio.
– Emocinis pastovumas: Gebėjimas išlaikyti stabilią emocinę pusiausvyrą, kai sunkumai ar krizės tavęs lengvai neišmuša iš vėžių.
– Pasitikėjimas savimi: Emocinis gebėjimas pasitikėti savimi, net ir sunkiu metu, ir drąsiai įveikti sunkumus.
– Emocinės stiprybės pavyzdys: Jei darbe susidursi su įtempta situacija, emocinė stiprybė padės išlikti ramiam, racionaliai mąstyti ir profesionaliai elgtis. Nors jautiesi sunerimęs ar susierzinęs, gali toleruoti šias emocijas ir toliau efektyviai dirbti.
– Kada tai reikalinga: Emocinė stiprybė praverčia situacijose, kuriose patiriame didelį stresą, konfliktą ar spaudimą. Norint atlaikyti audrą, reikia išlikti tvirtiems, o sudėtingų situacijų akivaizdoje – išlaikyti ramybę ir nepulti į paniką.
2. Emocinis atsparumas
– Apibrėžimas: Emocinis atsparumas – tai gebėjimas atsigauti emociškai po patirtų nesėkmių, streso, traumų ar sunkumų. Tai mokėjimas atsistatyti ir atgauti emocinę pusiausvyrą po patirtų sunkumų.
– Svarbiausios savybės:
– Gebėjimas prisitaikyti: Gebėjimas per tam tikrą laiką prisitaikyti prie pokyčių ar sudėtingų aplinkybių, netampant emociškai priblokštu ar prislėgtu.
– Atsigavimas: Sugebėjimas išsigydyti emocines žaizdas, išgyventi neigiamą patirtį ir judėti pirmyn, net ir patyrus didelį smūgį.
– Ilgalaikė įveika: Atsparumas – tai gebėjimas išsaugoti emocinę gerovę net ir po užsitęsusio streso, sielvarto ar traumos laikotarpio. Tai reiškia, kad nepaisant patirtų nesėkmių, turi atrasti kelią į savigydą.
– Optimizmas ir viltis: Emociškai atsparūs žmonės dažnai turi viltingą požiūrį ir mano, kad gali įveikti iššūkius, kad ir kokie sunkūs jie būtų.
– Emocinio atsparumo pavyzdys: Jei netekai mylimo žmogaus arba nutraukei santykius su brangiu žmogumi, emocinis atsparumas tau suteiks jėgų gedėti, išgyventi šiuos jausmus ir galiausiai judėti pirmyn su nauja viltimi, ieškant būdų, kaip susidoroti su sunkumais ir vėl gyventi visavertį gyvenimą.
– Kada tai reikalinga: Emocinis atsparumas tampa labai svarbus patyrus didelių sunkumų ar ilgalaikių iššūkių. Tai susiję su tuo, kaip po patirtų sunkumų (nesvarbu, ar tai būtų netektis, trauma, ar dideli gyvenimo pokyčiai) gali atsigauti emociškai.
Pagrindiniai skirtumai:
– Laiko perspektyva:
– Emocinė stiprybė labiau susijusi su tiesiogine emocijų kontrole ir susivaldymu esamu momentu.
– Emocinis atsparumas – tai gebėjimas laikui bėgant atsigauti ir atsitiesti po patirtų sunkumų.
– Dėmesys:
– Emocinės stiprybės dėmesio centras yra emocijų valdymas ir kontrolė iššūkio metu.
– Emocinis atsparumas daugiausia pabrėžia gebėjimą atsigauti ir augti po patirtų emocinių iššūkių.
– Reagavimas ir atsigavimas:
– Emocinė stiprybė – tai reakcija į stresą ar spaudimą, t. y. kaip sunkiomis akimirkomis sugebi susitvardyti.
– Emocinis atsparumas yra susijęs su tuo, kaip gebėsi atsigauti po to, kai stresas, trauma ar sunkumai praeis.
Kaip tai veikia kartu:
Tiek emocinė stiprybė, tiek emocinis atsparumas mūsų emocinei gerovei yra labai reikšmingi, tačiau jie pasireiškia skirtingais emocinio streso momentais:
– Kai žemė slysta iš po kojų emocinė stiprybė padeda išlikti tvirtiems ir išlaikyti ramybę.
– Po krizės emocinis atsparumas padeda išgyventi jausmus ir atsigauti, todėl nepaisant to, kas įvyko, galite atgauti gyvenimo pusiausvyrą.
Labai svarbu abi šias savybes puoselėti, kad neišvengiamus pakilimus ir nuosmukius galėtume įveikti išsaugodami savo orumą ir emocinę sveikatą bei gebėtume prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių.