Kodėl sukūriau portalą tomo-vertimai.lt

Dauguma laisvai samdomų vertėjų nesivargina kurti savo svetainės — juo labiau tokios, kuri būtų daugiau nei tik gyvenimo aprašymas ar tinklaraštis.

Kodėl pasirinkau eiti kitu keliu?

Nes vertimo industrija pasikeitė — ir apsimesti, kad vis dar galima pragyventi, tapo beprasmiška. Lietuvos vertimo agentūros atsisakė mano paslaugų. „Jei kada prireiktų, jūsų kontaktus turime.“ Gavau aiškią žinutę: esi nebereikalingas. Mandagiai padėkojo — ir užvėrė duris.

„Šiuo metu vertėjų neieškome“

Tipinė Lietuvos vertimo agentūra šiandien renkasi ne laisvai samdomą vertėją, o „ChatGPT“ — ne todėl, kad tai geriau, o todėl, kad DI nereikia samdyti ir mokėti už darbą. Taip galima ženkliai padidinti pelną iš kiekvieno užsakymo. Daugelis klientų nė neįtaria, kad moka ne už vertimą, o už paskubomis pataisytą DI išvestį. Jie vis dar mano, kad vertimo agentūros samdo vertėjus, o ne tiesiog spaudinėja „kopijuoti“ – „įklijuoti“.

Portalą tomo-vertimai.lt sukūriau ne tik tam, kad siūlyčiau paslaugas — bet ir tam, kad turėčiau balsą.

Viešai, nesibaimindamas, kad kuri nors vertimo agentūra nutrauks santykius — tiltai jau sudeginti, dabar judu pirmyn ir nebesižvalgau atgal.

Lietuvos vertimo agentūros jau atsisakė mūsų paslaugų ir mus iškeitė į „ChatGPT“. Tad kam dar tylėti? Sakykime viską, ką norime pasakyti — drąsiai ir aiškiai.


Dirbtinis intelektas daugumą vertėjų įstūmė į skurdą.

Buvo laikai, kai laisvai samdomi vertėjai Lietuvos agentūroms dar kažką reiškė. Jie nedėliojo „pusiau iškeptų“ mašininių vertimų — jie meistriškai perteikdavo kalbos niuansus ir padėdavo agentūroms užmegzti glaudžius ryšius su klientais. Vertimui reikėjo supratimo, konteksto, atidumo. Geri klientai tai vertino. Tiksliau — buvo vertinamos agentūros, o vertėjai likdavo šešėlyje. Jokio grįžtamojo ryšio. Jokios padėkos.

Į rinką žengė dirbtinis intelektas

Mašininio vertimo technologijos jau buvo gerokai sujaukusios industriją, o DI dar labiau išplėtė kelią į greitą ir pigų, bet dažnai „pusiau iškeptą“, rezultatą. Įsitvirtinus tokiems įrankiams kaip „DeepL“ ar „ChatGPT“, vertimo paslaugų rinka ėmė byrėti. Laisvai samdomi vertėjai agentūroms virto vienkartinėmis prekėmis: pasinaudok ir išmesk.

O kai vėl reikės atsikratyti kokio nors darbo, kurio mūsų vertėjoms imtis neapsimoka — visada atsiras kitas. Juk Lietuvos vertėjams trūksta darbo.

Šiais laikais vertimo agentūros vis dažniau siūlo darbus pagal principą: pirmas spustelėjai — pirmas gavai. Terminai — ekstremalūs. Atlygis — juokingas. O lojalumas? Išmestas pro duris. Gauni pasiūlymą, ir jei per kelias minutes nespėji sureaguoti — oi, šis pasiūlymas, deja, jau nebegalioja.

Pasipila mikro užduotys: išversk 5 žodžius už 15 centų ir dar džiaukis, kad gavai.

Net ir šiandien mažos Lietuvos agentūros, nesugebančios susitvarkyti su didesnės apimties darbais, vis dar kreipiasi tuo pačiu bevardžiu „Laba diena“ tonu — su panieka tarp eilučių.

Išsklaidykime abejones: laisvai samdomus vertėjus pražudė ne dirbtinis intelektas, o lenktynės į dugną — kas pasiūlys pigiau ir greičiau.

Tuo keliu eiti neketinu.


Ne tik kalbos specialistas

Daugelį metų dirbau verslo, pramonės ir informacinių technologijų vertimų srityse — anglų ↔ lietuvių kalbomis. Verčiau rinkodaros kampanijas, lokalizavau UI sąsajas, redagavau produktų ir paslaugų aprašymus, rengiau stiliaus gaires ir vertimo instrukcijas. Man rūpėjo detalės. Siekiau užduoti reikiamus klausimus. Dažnai mano išverstas tekstas būdavo geresnis už originalą. Tačiau pasirodžius „ChatGPT“ paaiškėjo viena: vertimo agentūroms to nebereikia.

Dabar agentūros iš laisvai samdomų vertėjų tikisi tik vieno – pigiai ir greitai pataisyti mašininį vertimą. Jokio dialogo. Jokios pagarbos. Pačios viską pasidarysime – o laisvai samdomiems vertėjams liks atliekos. Kai pabandydavau paprieštarauti, sulaukdavau abejingumo. Kokybė ir lojalumas? Vietoje to buvau „apdovanotas“ mikro užduotimis. Praėjusių metų pajamos iš individualios veiklos net neperžengė skurdo slenksčio.

Tapo aišku: Lietuvos vertimo agentūros manęs nebesamdys protiniam darbui atlikti. Tik tam, kad taisyčiau tai, ką išspjovė mašininis vertimas ar dirbtinis intelektas. Tada pasakiau: gana. Jei joms reikia tik greito ir pigaus pataisymo — tegu ieško, ką išnaudoti kitur.

Daug metų investavau tiek į anglų, tiek į lietuvių kalbos supratimą. Ir tikrai ne tam, kad tapčiau botų rašybos „tikrintuvu“.

Tada suvokiau: anglų kalbos pamokos, kurias kažkada vedžiau privačiai, ir vertimo paslaugos, kurias daugybę metų teikiau agentūroms — tai ne galutinis taškas, o tik pamatas, ant kurio galima statyti vis daugiau. Atėjo metas susintetinti sukauptas žinias ir sukurti tai, kas iš tikrųjų teikia prasmę.


Kaip pasikeitė vertimo rinka – ir kodėl nenuleidau rankų

Pokyčiai vertimo rinkoje tikrai nebuvo subtilūs. Vieną dieną dirbau su plataus masto rinkodaros kampanija – padėjau agentūros klientui pritaikyti savo komunikaciją ir išlaikyti jos vientisumą skirtingose platformose. Kitą dieną lyg koks brukalas pasipylė mikro užduotys. Mano patirtis agentūrai – nė motais. Visiškai nusispjaut. Svarbu tik viena: kad tylėčiau ir dirbčiau už centus.

Kai kurios agentūros tiesiog nustojo sukti sau galvą. Kasdien – krūva mikro užduočių, nė viena neverta tavo laiko. Automatizuoti el. laiškai tiesiog dvelkia panieka: gaišk laiką, bet jokių klausimų. Nenori? Kitas laukia eilėje. Vertimas tapo tiesiog dar viena varnele sąraše. Kokybė? Neprivaloma. Įvertinimas? Nėra. Santykiai su agentūra – toksiški.

Tai — ne pažanga. Tai — korozija.

Daugelis laisvai samdomų vertėjų bandė prisitaikyti – sutiko su mažesniais įkainiais, trumpesniais terminais ir vis mažesne pagarba. Aš atsisakiau žaisti pagal tokias taisykles. Nukentėjo ne tik pajamos. Sugriauta buvo pati vertėjo profesijos prasmė — tikėjimas, kad kalba svarbi, o prasmė reikalauja žmogiško suvokimo.

Todėl nustojau tenkintis numestais trupiniais ir ėmiausi kurti kažką savo. Ne šiaip paslaugų portfelį. O platformą saviraiškai.

Savo balsą — interneto platybėse.


Permąsčiau savo veiklą: ką darau — ir kam tai iš viso skirta

Kai atsisakiau žaisti pagal išsigimusios rinkos taisykles, teko sau užduoti klausimą:

Kokį darbą apskritai verta dirbti dirbtinio intelekto amžiuje?

Atsakymas buvo paprastas ir tuo pačiu sudėtingas:

  • Tokį, kuriame svarbus mąstymas, kūrybiškumas ir autentiškas balsas.
  • Tokį, kuriame kalba vertinama kaip strateginė priemonė, o ne tik gražus fasadas.
  • Tokį, kuriame laisvai samdomi specialistai nėra traktuojami kaip beveidžiai įskiepiai.

Todėl viską pergalvojau iš naujo. Vertimas nebebuvo mano veiklos centras – jis tapo vienu iš įrankių platesniame kontekste. Sąmoningai nukreipiau dėmesį į turinio kūrimą, redakcinę įžvalgą ir visuomeninį diskursą. Pradėjau rašyti lietuviškai — ne tik adaptuodamas tekstus, bet formuodamas mintis ir struktūrą nuo pagrindų. Perteikiau idėjas, argumentus ir kultūrinius pokyčius.

Tuomet natūraliai perėjau prie dirbtinio intelekto tendencijų analizės. Pradėjau gilintis, kaip DI automatizacija keičia darbo rinką, žmonių tapatybę ir prasmės suvokimą – ypač žvelgiant iš tokių mažų valstybių kaip Lietuva perspektyvos. Niekas tuo neužsiėmė – tad ėmiausi iniciatyvos.

Rašau straipsnius, verčiu į lietuvių kalbą, analizuoju tendencijas, adaptuoju turinį Lietuvai, sudėtingus dalykus paaiškinu paprastai. Renkuosi temas, kurios skatina gilintis į dirbtinio intelekto technologijų raidą.

Jei ieškote sumanaus kalbos specialisto, kuriam rūpi kokybė ir kontekstas — esu pasiruošęs padėti.
Jei jums reikia tik dar vieno taisytojo, kuris užkamšytų spragas — ieškokite kitur.


Tomo-vertimai.lt – ne šiaip svetainė, o mano misija

Kurdamas tomo-vertimai.lt, nesiekiau tiesiog „sulipdyti“ tipinės laisvai samdomo specialisto svetainės su paslaugų sąrašu ir mygtuku „susisiekite“. Kūriau ne gyvenimo aprašymą, o erdvę idėjoms.

Namus, kuriuose mano turinys ir įžvalgos egzistuoja ne atskirai, o dėl DI technologijų susilieja į vieningą, augantį balsą. Svetainę, kurioje kalbinės paslaugos nėra paskutinės minutės idėja. Erdvę, kuri atspindi tikrąją situaciją: metams bėgant mūsų darbas pasikeitė — pasikeičiau ir aš.

Svetainėje išskiriamos trys pagrindinės paslaugų kryptys:

Tačiau mano portalo esmė – kur kas gilesnė:

  • Erdvė klientams, kuriems vis dar rūpi kokybė.
  • Tinklaraštis skaitytojams, išsiilgusiems profesionaliai parengto turinio lietuvių kalba.
  • Pamatas mano ateities projektams: dirbtinio intelekto tendencijų analizė, ilgosios formos žurnalistika ir „YouTube“.

Apgalvota kiekviena mano svetainės skiltis — su aiškiu kontekstu, kryptimi ir tikslingu turiniu. Net ir dizainą (AJAX tema) pasirinkau taip, kad jis atspindėtų tai, ką darau ir kas esu — tikslumą, aiškumą, intelektą ir eleganciją.

Tai atspindi mano profesinio gyvenimo perversmą, įgaunantį vis didesnį pagreitį.


Kas man svarbu ir kur link judu

Vertimo agentūroms: „Laba diena, ar verčiate…“ užklausos nedomina.

Reikalingas kalbos specialistas? Prisistatykite, kreipkitės vardu, bendraukite kaip lygus su lygiu. Nurodykite projekto specifiką, apimtį, terminus ir biudžetą.

Tiesa tokia: dabar — intelekto amžiaus apyaušris.

Dirbtinio intelekto technologijų plėtra įgauna milžinišką pagreitį, tradicinės sistemos žlunga, kyla painiava dėl darbo prasmės – visa tai ne tik grėsmė. Senos durys užsidaro – atsiveria naujos.

Tai — proga tiems, kurie ne tik kalba, bet ir geba mąstyti: kritiškai, savarankiškai. Proga ne tik perduoti žinią, bet ir formuoti viešąjį diskursą. Vertėjams, rašytojams ir mąstytojams, kurie geba įveikti triukšmą — ir neprarasti žmogiškumo mašinų eroje.


Štai, ką kuriu:

  • Interneto svetainė, grįsta protingomis įžvalgomis ir sveika nuovoka.
  • Balsas, paremtas dirbtinio intelekto galia, bet išliekantis žmogiškas ir suprantamas.
  • Platforma tiems, kurie nori ne tik rezultatų — jie ieško prasmės.

Esate žiniasklaidos platforma, smulkaus verslo savininkas, technologijų startuolis ar tiesiog žmogus, kuris tiki žodžių galia?

Dirbkime kitaip.

Tai kas turi svorį, turi ir vertę. Kurkime ateitį kartu.