Baltųjų apykaklių skerdynės

„Axios“ straipsnio „A white-collar bloodbath“ vertimas, aut.: Jim VandeHei, Mike Allen

Vienos didžiausių JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovių „Anthropic“ vadovas Darijus Amodėjus įspėja be užuolankų:

• „Per ateinančius 1–5 metus DI gali panaikinti pusę pradinio lygio „baltųjų apykaklių“ pareigų, o JAV nedarbo lygis gali išaugti iki 10–20 proc.“, – interviu „Axios“ portalui teigė Amodėjus.
• Pasak jo, JAV vyriausybė ir DI įmonės turi liautis švelniai kalbėjusios apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia: masinis technologijų, finansų, teisės, konsultavimo ir kitų „baltųjų apykaklių“ profesijų, ypač pradinio lygio pareigų, naikinimas.

Kodėl tai svarbu? 42 metų vadovas, kurio įmonė kuria technologijas, galinčias – kaip jis pats prognozuoja – per naktį iš esmės pakeisti visuomenės struktūrą, teigė apie tai prabilęs tikėdamas, kad tai paskatins JAV vyriausybę ir kitas DI bendroves pasiruošti pokyčiams ir apsaugoti visuomenės interesus.

Kol kas į tai dėmesį kreipia tik nedaugelis. Įstatymų leidėjai to nesupranta arba tuo netiki. Įmonių vadovai vengia apie tai kalbėti. Darbo rinkos apokalipsė – ne už kalnų, tačiau, jai dar neprasidėjus, daugelis nesuvokia grėsmės jų gerovei.

• „Dauguma darbuotojų net neįtaria, kad tai įvyks, – sakė Amodėjus. „Tai skamba beprotiškai. Ar ne? Žmonės tiesiog tuo netiki.“

Bendras vaizdas: D. Trumpas iki šiol viešai nekomentavo, kokį pavojų darbo vietoms kelia dirbtinio intelekto technologijos. Tuo tarpu Stivas Bannonas – Trumpo pirmosios kadencijos vyriausiasis pareigūnas ir vienos populiariausių MAGA tinklalaidžių „War Room“ vedėjas – mano, kad DI keliama grėsmė darbo vietoms šiuo metu beveik nesulaukia jokio dėmesio, tačiau 2028 m. prezidento rinkimų kampanijos metu tai taps vienu pagrindinių klausimų.

• „Nemanau, kad daugelis atsižvelgia į tai, kad administracinės, vadybinės ir techninės pareigybės, ypač pradinio lygio pozicijos, kurios itin svarbios jauniems žmonėms, tik pradedantiems karjerą – gali būti visiškai panaikintos“, – sakė Bannonas.

Amodėjus, kurio bendrovė ką tik pristatė naujausias savo DI modelių versijas, galinčias beveik atstoti programuotojus, teigė, kad tokios technologijos pasižymi iki šiol neregėtu potencialu – jos gali tiek duoti milžinišką naudą visuomenei, tiek sukelti plačios apimties žalą:

• Vėžys bus išgydytas, ekonomika kasmet augs 10 proc., valstybės biudžetas bus subalansuotas, tačiau 20 proc. žmonių neteks darbo. Tai vienas iš scenarijų, kuriuos jis svarsto, DI pajėgumui eksponentiškai didėjant.

Kontekstas: Amodėjus sutiko viešai prabilti apie savo susirūpinimą – tuo metu kiti pirmaujančių DI įmonių vadovai apie tai kalbėjo tik privačiai. Net ir tie, kurie optimistiškai vertina DI galimybes atverti kelią novatoriškiems laimėjimams medicinoje bei beprecedenčiam ekonomikos augimui, pripažįsta: Trumpo kadencijos metu gresia rimti darbo rinkos sukrėtimai, įskaitant ir galimą masinį darbo vietų naikinimą.

• „Esame DI technologijų kūrėjai, todėl turime pareigą atvirai kalbėti apie tai, kas mūsų laukia“, – sakė Amodėjus. „Nemanau, kad dauguma tai jau suvokia.“
• „Tai labai keista dinamika“, – pridūrė vadovas. „Kai sakome:“ „Turėtumėte sunerimti dėl mūsų kuriamų DI technologijų raidos krypties.“, kritikai atšauna: „Netikime jumis – tiesiog bandote tai sureikšminti.“ Jis mano, kad skeptikai turėtų sau užduoti klausimą: „O jeigu tie, kurie mus bando įspėti, iš tiesų yra teisūs?“

Ironija: visą dieną scenoje pristatinėjęs stulbinančias „Anthropic“ technologijas – tokias, kurios leidžia rašyti kodą ir kurti DI produktus, galinčius pakeisti žmogų – Amodėjus su mumis pasidalijo rimtais nuogąstavimais. Praėjusią savaitę, pristatydama naujausią pokalbių boto versiją „Claude 4“, bendrovė „Anthropic“ atskleidė, kad testavimo metu modelis, gavęs prieigą prie el. laiškų, kuriuose buvo užsiminta apie artėjantį jo atjungimą ir pakeitimą nauju DI modeliu, parodė galintis imtis „itin pavojingų šantažo veiksmų“.

• Modelis pagrasino atskleisti inžinieriaus, atsakingo už jo atjungimą, nesantuokinį romaną, apie kurį buvo užsiminta el. laiškuose.
• Amodėjus pripažįsta DI technologijų paradoksą, tačiau vis dėlto mano, jog žmonių padėtis būtų šiek tiek geresnė, jei pavyktų juos tinkamai įspėti.

Amodėjus ir kiti baiminasi, kad būtent taip gali prasidėti vadinamosios „baltųjų apykaklių skerdynės“:

1. „OpenAI“, „Google“, „Anthropic“ ir kitos stambios DI bendrovės nuolat tobulina savo didžiuosius kalbos modelius (LLM), kad šie galėtų atlikti vis sudėtingesnes užduotis ir pranokti žmogų. Šis procesas tik spartėja.
2. JAV vyriausybė, baimindamasi atsilikti nuo Kinijos arba bauginti darbuotojus išankstiniais perspėjimais, apie tai iš esmės tyli. Administracija ir Kongresas nerodo noro nei reguliuoti dirbtinio intelekto technologijų, nei įspėti Amerikos visuomenės. Visa tai vyksta, ir kol kas nėra jokių ženklų, kad situacija keistųsi.
3. Dauguma amerikiečių, nesuvokdami augančios DI galios ir grėsmės savo darbo vietoms, neskiria tam deramo dėmesio. Ir tai – jau realybė.

Tuomet kone per naktį verslo lyderiai staiga suvokia, kad pakeitus darbuotojus dirbtiniu intelektu galima drastiškai sumažinti kaštus, ir nedelsdami pradeda tai taikyti masiškai. Nebesukuriamos naujos darbo vietos, neužpildomos esamos, o žmogiškuosius išteklius keičia DI agentai arba kitos automatizuotos alternatyvos.

• Daugeliui tai tampa aišku tik tada, kai jau per vėlu.

Kita medalio pusė: Bendrovę „Anthropic“ Amodėjus įkūrė po to, kai atsisveikino su „OpenAI“, kur ėjo tyrimų padalinio vadovo pareigas. Jo buvęs vadovas, „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas, remiasi technologijų raidos istorija ir laikosi požiūrio, grindžiamo realistiniu optimizmu.

• „Jei žibintininkas išvystų dabartinį pasaulį, – rašė Altmanas rugsėjį paskelbtame ir optimistiškai pavadintame manifeste „Intelekto amžius“, – jį supanti gerovė jam atrodytų neįsivaizduojama.“

Tačiau daugelis pokalbių botus vis dar vertina kaip pažangius paieškos įrankius, nenuilstančius asistentus ar kruopščius korektūros specialistus. Bet pažiūrėkite, ką jie iš tiesų gali: jiems puikiai sekasi apibendrinti informaciją, generuoti idėjas, nuskaityti dokumentus, peržiūrėti teisines sutartis ir pateikti tikslius (netgi stulbinamai tikslius) medicininių simptomų bei sveikatos įrašų vertinimus.

• Suprantame – tai baugina ir skamba lyg iš mokslinės fantastikos. Tačiau mus stebina, kaip mažai dėmesio dauguma žmonių skiria antžmogiško intelekto trūkumams ir privalumams.

„Anthropic“ tyrimai rodo, kad šiuo metu DI modeliai daugiausia naudojami kaip pagalbiniai įrankiai konkrečioms užduotims atlikti. Tai naudinga tiek darbuotojams, tiek įmonėms, nes leidžia lengviau susitelkti į aukštesnio lygmens veiklas, o DI perima rutinines ir pasikartojančias užduotis.

• Tiesa ta, kad įmonėse DI vis dažniau bus taikomas automatizuotam darbui – tai yra, savarankiškam užduočių atlikimui. „Tai įvyks per labai trumpą laiką – vos per kelerius metus ar net greičiau“, – teigia Amodėjus.

Šis scenarijus – jau realybė:

• Šimtai technologijų bendrovių įsitraukė į beprotiškas lenktynes kurti vadinamuosius DI agentus – tai yra, agentines dirbtinio intelekto sistemas. Šie agentai veikia naudodami didžiuosius kalbos modelius (LLM). Svarbu suprasti, ką atlieka agentai ir kodėl juos kuriančios įmonės jų vertę laiko neįkainojama. Paprastai agentas – tai DI, gebantis atlikti žmogaus darbą nedelsiant, nepertraukiamai ir eksponentiškai pigiau.
• Įsivaizduokite agentą, kuris rašo kodą įmonės technologiniams procesams, tvarko finansų sistemas, teikia ataskaitas, aptarnauja klientus, vykdo rinkodarą, kuria ir redaguoja tekstus, rengia bei platina turinį ar atlieka tyrimus. Galimybės – beveik neribotos. Ir tai – toli gražu ne mokslinė fantastika. Daugelis tokių agentų įmonėse jau veikia, o dar daugiau jų – sparčiai kuriama.

Todėl tiek „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, tiek kiti technologijų lyderiai teigė, kad viduriniojo lygio programuotojai netrukus, galbūt net dar šiemet, gali tapti nebereikalingi.

• Dar sausį Zuckerbergas sakė Džo Roganui: „Tikėtina, kad jau 2025 m. „Meta“ ir kitos šioje srityje dirbančios įmonės turės DI agentą, galintį atstoti viduriniojo lygio inžinierių – dirbti įmonėje ir rašyti kodą.“ Jis teigė, kad ilgainiui mažės poreikis samdyti žmones šiam darbui. Netrukus po to „Meta“ paskelbė apie planus sumažinti darbuotojų skaičių 5 procentais.

Vis dažniau svarstoma, kada įmonės pereis nuo tradicinės programinės įrangos prie agentinių sistemų. Beveik niekas neabejoja – pokyčiai jau ne už kalnų. Daugelis sutinka, kad iš pradžių tai vyks palaipsniui, o vėliau – akimirksniu, galbūt jau kitais metais.

• Vienas dalykas nekelia abejonių: kalbėjomės su daugybe vadovų, atstovaujančių įvairaus dydžio įmonėms iš skirtingų sektorių. Visi jie intensyviai ieško atsakymo, kada ir kaip agentai ar kitos DI technologijos galės dideliu mastu pakeisti žmogiškuosius išteklius. Vos tik šios technologijos pasieks žmogiškojo efektyvumo lygį – o tai gali nutikti jau po pusmečio ar kelerių metų – įmonės ims pereiti nuo žmonių prie mašinų.

Per labai trumpą laiką gali išnykti dešimtys milijonų darbo vietų. Tiesa, ankstesnės technologinės pertvarkos panaikino daug darbo vietų, tačiau ilgainiui jų atsirado dar daugiau.

• Panašiai gali nutikti ir su DI. Kita vertus, DI paskatintas perversmas išsiskiria tiek precedento neturinčiu tempu, tiek plataus masto poveikiu skirtingoms pramonės šakoms ir pareigybėms, kurios greičiausiai bus itin stipriai paveiktos.

Atsitraukia net didelės, pelningai dirbančios milžinės:

• „Microsoft“ ketina atleisti apie 6 000 darbuotojų – tai sudaro maždaug 3 proc. visos įmonės darbo jėgos. Daugelis jų – inžinieriai.
• „Walmart“ planuoja panaikinti 1 500 darbo vietų, siekdama supaprastinti įmonės valdymą artėjant didelėms permainoms.
• Teksase įsikūrusi kibernetinio saugumo bendrovė „CrowdStrike“ atleido 500 darbuotojų (5 proc. visos darbo jėgos), teigdama, kad „technologijų ir rinkos raida pasiekė lūžio tašką, o DI iš esmės keičia kiekvieną industriją“.
• Šį mėnesį „LinkedIn“ ekonominių galimybių vadovas Anišas Ramanas „New York Times“ nuomonių skiltyje įspėjo, kad DI ardo pirmąsias karjeros laiptelių pakopas: jaunesniuosius programų kūrėjus, teisininkų padėjėjus ir jaunuosius advokatų kontorų darbuotojus, karjerą pradėdavusius nuo dokumentų peržiūros. Taip pat ir jaunus mažmeninės prekybos darbuotojus, kuriuos vis dažniau pakeičia pokalbių botai ir kitos automatizuotos klientų aptarnavimo priemonės.

Mažiau apie tai kalbama viešai, tačiau aukščiausio lygio vadovų kasdieniuose susitikimuose vis dažniau svarstoma, ar verta stabdyti naujų darbo vietų skelbimą ar neužpildyti esamų, kol nepaaiškės, ar DI gali pavestas užduotis atlikti geriau nei žmonės.

• Sąžiningumo dėlei: „Axios“ redakcijoje prieš patvirtindami konkrečią užduotį prašome vadybininkų paaiškinti, kodėl jos negalėtų atlikti DI (primename, kad „Axios“ straipsnius visada rašo ir redaguoja žmonės). Nors viešai apie tai praneša nedaugelis, kiekvienas vadovas tokią praktiką jau taiko arba netrukus ims taikyti už uždarų durų. Praėjusią savaitę Džimas VandeHei paskelbė rubriką, kurioje aptaria, kokių žingsnių vadovai gali imtis jau dabar.
• Tikėtina, kad tai lems beprecedentį augimą tiems, kurie iš to pasipelnys: didžiosioms dirbtinio intelekto bendrovėms, naujų su DI technologijomis susijusių verslų kūrėjams, įsitvirtinusioms įmonėms, kurios veiks greičiau ir pelningiau, ir turtingiems investuotojams, statantiems būtent už tokį scenarijų.

Tai gali dar labiau paskatinti turto koncentraciją nedaugelio rankose. Pasak Amodėjaus, didžiajai visuomenės daliai gali tapti sunku prasmingai prisidėti prie ekonomikos augimo ar vertės kūrimo. „Ir tai – išties blogai. To tikrai nenorime. Demokratinė valdžios sandara grindžiama prielaida, kad paprasti žmonės turi svertų kurdami ekonominę vertę. Jei tai išnyksta, tampa gana baugu gyventi. Didėja nerimas dėl nelygybės. Ir man dėl to neramu.“

• Amodėjus save laiko ne panikos skleidėju, o tiesos pranašu, todėl noriai su mumis aptarė galimus sprendimus. Tačiau nė vienas jų nekeičia tikrovės, kurią ką tik aprašėme – rinkos jėgos ir toliau skatins DI vystymąsi, kad jo mąstymas kuo labiau priartėtų prie žmogiškojo. Net jei JAV pažanga sulėtėtų, Kinija ir toliau sparčiai žengtų į priekį.

Amodėjus į ateitį žvelgia su viltimi. Jis, kaip ir kiti, įžvelgia keletą galimų kelių, padedančių išvengti blogiausių scenarijų. Pateikiame keletą idėjų, išgrynintų iš mūsų pokalbių su „Anthropic“ ir kitais ekspertais, ieškančiais šios problemos sprendimų ir būdų, kaip jos išvengti:

1. Didinti visuomenės informuotumą, raginti vyriausybę ir DI įmones aiškiau bei skaidriau informuoti apie būsimus darbo rinkos pokyčius. Reikia atvirai pasakyti: kai kurios profesijos yra tokios pažeidžiamos, kad jau dabar verta susimąstyti apie karjeros pokyčius.
   • „Pirmasis žingsnis – įspėti“, – sako Amodėjus. Jis sukūrė „Anthropic“ ekonominį indeksą, kuriame pateikiami realūs duomenys apie „Claude“ naudojimą įvairiose profesijose. Taip pat įsteigė Ekonominių klausimų patariamąją tarybą, skirtą skatinti viešas diskusijas. Amodėjus išreiškė viltį, kad šis indeksas paskatins ir kitas įmones dalytis įžvalgomis apie tai, kaip darbuotojai naudoja jų modelius, kad politikos formuotojai galėtų susidaryti aiškesnį vaizdą apie situaciją.
2. Darbo vietų nykimą galima lėtinti padedant darbuotojams geriau suprasti, kaip DI jau dabar gali palengvinti jų atliekamas užduotis. Tai suteiktų žmonėms realesnes galimybes prisitaikyti prie šių permainų.
    Skatinti įmonių vadovus gilinti žinias ir šviesti savo darbuotojus.
3. Dauguma Kongreso narių turi ribotą supratimą apie šiandienos DI realijas ir jų poveikį savo rinkėjams. Geriau informuoti valstybės tarnautojai gali veiksmingiau šviesti visuomenę. Pirmiausia reikėtų įsteigti jungtinį DI komitetą arba rengti formalesnius instruktažus visiems įstatymų leidėjams. To paties reikėtų ir vietos lygmeniu.
4. Reikia pradėti diskusiją apie politinius sprendimus, susijusius su ekonomika, kurioje dominuos antžmogiškas intelektas. Tai apima tiek darbuotojų perkvalifikavimo programas, tiek novatoriškus būdus paskirstyti didžiųjų DI įmonių sukuriamą turtą – jei išsipildytų blogiausi Amodėjaus nuogąstavimai. „Tai apims tokius žmones kaip aš ir, galbūt, konkrečiai DI įmones, kurios turės mokėti didesnius mokesčius“, – teigė „Anthropic“ vadovas.

Politinė idėja, kurią mums pasiūlė Amodėjus – „simbolinis mokestis“: kiekvieną kartą, kai DI įmonė uždirba pajamų naudodama modelį, apie 3 proc. tų lėšų galėtų atitekti valstybei ir būti perskirstytos jos nustatyta tvarka.

• „Akivaizdu, kad tai neatitinka mano ekonominių interesų“, – pridūrė jis. „Tačiau manau, kad tai būtų protingas problemos sprendimas.“ Jei DI technologijos žengs į priekį taip sparčiai, kaip tikisi Amodėjus, tai galėtų sugeneruoti trilijonus dolerių.

Svarbiausia, sako Amodėjus: „Negalima tiesiog šokti prieš traukinį ir bandyti jį sustabdyti. Vienintelis veiksmas, kuris gali pasiteisinti – pakreipti jo kryptį: nukreipti jį bent 10 laipsnių kita linkme nei ta, kuria jis iki šiol važiavo. Tai įmanoma. Galime tai padaryti, bet turime pradėti dabar.“

💬 Jūsų nuomonė svarbi:

Patiko šis vertimas? Brūkštelkite žinutę, ką norėtumėte skaityti kitą kartą. Būtų smagu išgirsti jūsų pasiūlymus!