Nuo atkurtos nepriklausomybės Lietuvos valstybė daugelyje sričių padarė didelę pažangą, tačiau nuo sovietmečio laikų užsilikusio negatyvumo lietuviai dar neatsikratė. Iš kartos į kartą perduodamas negatyvus požiūris Lietuvos visuomenėje tapo „drambliu kambaryje“ (angl. „elephant in the room“). Ši angliška idioma įvardija visiems žinomą problemą. Ji egzistuoja, tačiau apie ją niekas nenori kalbėti. Mat problema sudėtinga, apie tai viešai diskutuoti yra nepatogu. Lietuvoje negatyvumas yra tarsi nuo sovietmečio laikų egzistuojantis virusas. Lengva juo užsikrėsti, o ilgainiui jis žmones pasiglemžia, išsunkia visą mūsų optimizmą ir viltį. Bendraudamas Lietuvoje su žmonėmis nuolat tai pajuntu – vienas kitam nestokojame šaltumo, stengiamės nerodyti emocijų ir išlaikyti atstumą.
Darbas, darbas, darbas. Po darbo išsunkti grįžtame namo. Visą dieną bendravome su klientais ir klausėmės nesibaigiančios skundų tirados: „esame (labai) nepatenkinti jūsų paslaugomis“. Mūsų pozityvo akumuliatorius – visiškai iškrovęs. Galbūt prie to prisidėjo ne tik negatyvūs žmonės, o visa virtinė jūsų jėgas palaužusių dalykų: didelį stresą keliantys darbo reikalavimai, sutrikusi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nenumatyti sunkumai, finansinė našta, artimųjų palaikymo stoka?
Gyvenimas Lietuvoje nelengvas, daugelis tai pripažįsta. Lietuvių nepasitikėjimas vienas kitu, susvetimėjimas ir negatyvios nuostatos toli gražu nepalengvina mūsų kasdienybės. Apsupti negatyvumo, gyvenimo sunkumų ir šalto oro užsisklendžiame savame kiaute, tačiau kasdien ieškome jėgų toliau irtis prieš srovę. Lietuvoje visiškai normalu būti apimtam liūdesio ir nevilties. Žinome, kad tik patys galime sau padėti rasti kelią, kuris nors trumpam mus išvestų iš tamsos. Privalome ieškoti negatyvumo priešnuodžių, t. y. to, kas leistų pasijusti geriau, suteiktų energijos ir į mūsų gyvenimą įneštų pozityvumo!
Kas nutinka, kai „dramblys kambaryje“ užsibūna per ilgai?
Moksliniai tyrimai atskleidžia žalingą negatyvių minčių poveikį žmogaus psichikos sveikatai. Teigiama, kad ilgalaikio, chroniško negatyvaus mąstymo įpročiai yra glaudžiai siejami su depresija, nerimu, socialiniu uždarumu ar agresyviu elgesiu. Neigiamos nuostatos, įsitikinimai ir polinkis susitelkti ties neigiamais aspektais, sustiprina žmonių negatyvų požiūrį, skatina ilgiau nerimauti ir jaudintis. Taip susidaro užburtas ratas, kai neigiama mąstysena ardo žmogaus psichiką, silpnina emocinį atsparumą ir kuria stipresnius neigiamo mąstymo įpročius. Dėl savo negatyvaus nusiteikimo žmonės vengia socialinės sąveikos, nes jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, stokoja pasitikėjimo savimi arba bijo būti vertinami kitų.
Negatyvus žmonių požiūris, pesimizmas, kaltų ieškojimas, emocionalus vertinimas paprastai atsiskleidžia darbe ar įprastose situacijose. Negatyvumo persmelkti įpročiai ir elgsena įsipina į kasdienio gyvenimo audinį ir tampa nerašytomis normomis. Jei gyvenate ar dirbate aplinkoje, kurioje įprasta rodyti negatyvų požiūrį ir nepasitikėti kitais, puoselėti teigiamą mąstyseną ir pozityvų požiūrį gali atrodyti nenatūralu. Giliai įsišaknijęs į kultūrinę sąmonę, negatyvumas tampa „drambliu kambaryje“ – tamsia, slogia atmosfera, pilnaverčių socialinių ryšių ir savivertės stoka.
Neigiamas požiūris organizacijoje gali turėti didelių ir ilgalaikių pasekmių. Toliau pateiksiu keletą trumpų pavyzdžių apie negatyvumą versle ir šeimos santykiuose.
Klientų aptarnavimo skyriuje paplitęs negatyvumo virusas
Ar kelių darbuotojų neigiamas požiūris gali paveikti klientų aptarnavimo skyriaus darbo kokybę? Norėdama užtikrinti gerą klientų aptarnavimą, įmonė dažnai rengia komandos susitikimus. Keli specialistai, kurie pakankamai gerai atlieka savo funkcijas, susitikimų metu tampa negatyvūs, išjuokia klientus, demonstruoja savo pasipiktinimą ir nusivylimą darbu. Kolegų neigiamą požiūrį dar labiau akcentuoja tai, kad jie reiškia nepasitenkinimą dėl klientų aptarnavimo tvarkos, kurios pakeisti neleidžiama. Kiti specialistai susitikimų metu pasiduoda negatyvių darbuotojų įtakai, todėl nėra nagrinėjami rūpimi klausimai. Ilgainiui kelių darbuotojų kurstomas negatyvus požiūris atsiliepia klientų aptarnavimo kokybei. Komandos susitikimai tampa neproduktyvūs, mažėja klientų aptarnavimo specialistų įsitraukimas ir ima dominuoti neigiamas požiūris į klientus. Daugėja vieną ar kitą klientą pajuokiančių istorijų, sumažėja komandos produktyvumo rodikliai, krinta motyvacija tinkamai aptarnauti klientus.
Komandos vadovė dvejoja imtis aktyvių veiksmų dėl asmeninių ryšių su vienu iš negatyvumo virusą platinančių kolegų, tačiau įvertinusi, kad jai pačiai gresia pavojus išlėkti iš darbo, nusprendžia keisti situaciją. Rengiami individualūs susitikimai su kolegomis, demonstruojančiais negatyvų elgesį. Sugriežtinama komandos susitikimų tvarka, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama svarbiausiems klausimams spręsti. Neigiamai nusiteikusiems darbuotojams suteikiamas iš kolegų surinktas grįžtamasis ryšys, o jų palaikymui pasitelkiama žmogiškųjų išteklių specialistės pagalba. Visi specialistai raginami pasisakyti prieš negatyvumą ir puoselėti teigiamą požiūrį. Klientų aptarnavimo komanda palaipsniui ima dirbti produktyviau, o darbuotojai noriau užkerta kelią neigiamam požiūriui. Ieškoma naujų komandos narių, pakeisiančių negatyviai nusiteikusius kolegas.
Konfliktai šeimoje ir veidmainystė
Pozityvumą nelengva išlaikyti net ir tada, kai esame šeimos rate. Neišspręsti nesutarimai lyg neprašyti svečiai renkasi prie šeimos stalo, piktdžiugiškai šypsosi senos nuoskaudos ir apsimestinis nuoširdumas. Tokią šeimos santykių dinamiką puikiai iliustruoja HBO TV serialas „Succession“ (liet. „Paveldėjimas“). Jame vaizduojama turtinga, tačiau kovos dėl valdžios ir konfliktų skaldoma Roy šeima. Tėvo Logan ir jo atžalų (dviejų sūnų ir dukros) tarpusavio santykiai dažnai yra nenuoširdūs, grindžiami veidmainyste, klasta ir emocinėmis manipuliacijomis. Broliai Kendall ir Roman bei sesuo Siobhan (liet. Šivon) nuolat tarpusavyje varžosi dėl tėvo dėmesio ir šeimai priklausančios korporacijos „Waystar Royco“ valdymo. Logan, būdamas patyrusiu verslo vilku, sumaniai išnaudoja savo vaikų stipriąsias puses, tačiau, galbūt pats to nesuprasdamas, jais manipuliuoja, todėl jo veiksmai Roy šeimoje nuolat kursto priešiškumą ir nesantaiką. Iškilmingi šeimos susibūrimai dažnai virsta intelekto ir žodžių karais arba tiesiog rengiami strateginiais sumetimais.
Šiame HBO TV seriale vaizduojama „Waystar Royco“ valdymo praktika nusipelno išsamios atvejų studijos, o Roy šeimos, kurios santykius temdo kivirčai, negatyvumas ir nepasitikėjimas, pavyzdys parodo: kad ir kokie būtų įspūdingi pinigai – ne viskas jais matuojama.
Daugiau apie negatyvumą
Kartais turime vengti ne tik neigiamo požiūrio, kuriuo persodrinta mūsų kasdienė aplinka. Alinantis tempas, kuriuo gyvename, silpnina mūsų emocinį atsparumą, todėl kitų skleidžiamas negatyvumas gali lengviau į mus įsiskverbti. Stresas, kurį patiriame darbe, santykiai, kurie reikalauja daug emocinių pastangų, pusiausvyra, kurią siekiame rasti tarp darbo, šeimos ir asmeninio tobulėjimo, nepakeliama finansinė našta, lėtinė liga, liūdesys, kuris išlieka po artimo netekties, perfekcionizmas, kuris nuolat skatina pranokti savo galimybių ribas – visa tai diena iš dienos mus slegia ir mažina emocinį atsparumą. Jei nekreipsime dėmesio į negatyvumo ženklus ar nuspręsime juos ignoruoti, būsime paveikti neigiamų minčių. Jei „drambliui kambaryje“ leisime užsibūti per ilgai, pradėsime abejoti savo pačių diskomfortu (normalu taip jaustis), tačiau jei gebėsime dramblį atpažinti, apsisaugosime nuo neigiamos energijos ir netapsime negatyvumo šalininkais.
Lietuva, nepaisant visų istorinių sunkumų, padarė neįtikėtiną pažangą, tačiau sunkūs praeities įvykiai mūsų sielose paliko gilius pėdsakus. Daugelis Lietuvoje stokoja pasitikėjimo savimi, jaučiasi esantys vieniši ar bejėgiai, o žiniasklaida, užuot bandžiusi atsverti neigiamas emocijas, šiuos jausmus tik sustiprina. Žmonių polinkis susitelkti ties neigiamais aspektais, nenoras puoselėti optimizmo ir vilties, nusiteikimas blogiausiam – tai iš kartos į kartą perduodami išgyvenimo mechanizmai. Tai nėra silpnumo požymiai, Lietuvos žmonės visuomet kovojo už savo vertybes ir gynė savo laisvę, tačiau tai sunki našta. O kai esate apsupti žmonių, mėgstančių matyti stiklinę pustuštę, arba kai pats gyvenimas atrodo taip, lyg kasdien į kalną stumtumėte didelį akmenį, sąmoningai pasirinkti pozityvų mąstymą nėra paprasta. Atrodytų, ką bedarytume, nėra pasirinkimo – vis tiek turime įkvėpti negatyvios aplinkos prisodrinto oro. Tampame irzlesni, imame labiau abejoti, greičiau nusiviliame ir prarandame viltį. Tai normali reakcija į patologišką, chroniško negatyvumo paveiktą aplinką. Svarbu tai suvokti. Tai ne jūs, o aplinka, kurioje esate. Kaip nepaskęsti jūroje, kuri persodrinta negatyvumo? Jei norime puoselėti optimizmą ir neprarasti vilties, turime įdėti daugiau pastangų nei pasirodytų iš pirmo žvilgsnio.